EN
LT EN
Programa
Registracija
Trasos
Dalyvių sąrašas

Sužinokite, kokių klaidų nedaryti mokant vaiką važiuoti dviračiu

2018-04-03

Kaip išmokyti mažąjį šeimos narį važiuoti dviračiu? Kokios yra pagrindinės taisyklės? Trys tėveliai sutiko supažinditi su savo mokymo įspūdžiais, o dviratininkų treneris pridėjo vertingų patarimų.

Svarbiausia – išmokyti balansuoti

Dviejų vaikų tėtis: „Pirmasis dviratis buvo su papildomais ratukais. Jie nepasiteisino, nes vaikas važiuodamas dviračiu krypo į vieną arba į kitą pusę. Paskui tiesiog nuėmiau dviračio pedalus ir tuos papildomus ratukus. Dviračio sėdynę nuleidau maksimaliai žemai, kad vaikas galėtų spirtis – taip išmoko laikyti pusiausvyrą. Svarbiausia, kad vaikas ant dviračio būtų saugus, apsišarvuoti kantrybe ir kasdien tie įgūdžiai gerės.“

Tėtis Inrius: „Ką būčiau daręs kitaip, mokydamas vaiką važiuoti dviračiu? Pasirinkęs pradžiai balansinį dviratuką – ten yra tik rėmas, vairas ir ratai. Vaikas sėdi ant dviratuko pusiau gulomis ir savo kojytėmis spiriasi, taip išmokdamas balansuoti. Papildomi ratukai, kurie yra tvirtinami prie dviratukų,  tampa problema: vaikas jaučiasi prilaikomas ir žymiai ilgiau užtrunka, kad jis išmoktų važiuoti ant tų dviejų ratų. O iš tiesų jis ir neišmoksta, tik tiek, kad gali naudotis dviratuku, nemokėdamas balansuoti ant dviejų ratų. Taip jis kurį laiką važinėja, bet tą akimirką, kai nuimami pridėtiniai ratukai, ir prasideda mokymosi procesas.

Man su abiem dukromis teko nemažai pabėgioti iš paskos ir net nereaguoti į tokius prašymus „Tu manęs nepaleisk“ 😊, nes jeigu prilaikai, tai ir neišmoksta. Be to, pirkdamas pirmąjį dviratuką tarčiausi su dukra – kaip ji įsivaizduoja važiavimą, koks dviratis jai patiktų – diskusija labiau įtrauktų ir sudomintų vaiką, kad jis noriai mokytųsi važiuoti dviračiu.“

Padeda net išmaniosios technologijos 

Tėtis Darius: „Darželyje atradome „Fisher Price“ žaislą-simuliatorių, kuris yra jungiamas prie televizoriaus ar kito išmanaus įrenginio. Vaikas labai susidomėjo: išmoko minti ir išsiaiškino, kaip reikia važiuoti. Tada šį žaislą nusipirkome patys – tai bene saugiausias būdas, nuo kurio galima pradėti važiuoti. Ar tai padėjo ir paskui buvo lengviau? Taip, nes iš pradžių buvo sunku minti ir vaikas nenorėjo, bet pasitreniravęs tą judesį išmoko ir ant realaus dviračio greičiau persėdo.

Dar patarčiau pradedantį važiuoti vaiką prilaikyti iš galo. O kai paleidi, bėgti iš paskos ir sugriebti, jeigu kristų. Jeigu bandai prilaikyti iš šono, vaikui tik trukdai, o gale jis nemato, kai jį paleidi ir psichologiškai lengviau važiuoti pirmuosius kartus vienam. 😊“

Pagrindinė problema – kantrybės stoka 

Dviratininkų treneris bei „Dviračių mokyklos“ atstovas Vaidas Rimkus yra išmokęs dviračiu važiuoti daugybę vaikų, tad gali įvardyti dažniausias tėvelių klaidas ir efektyviausius būdus, kaip prisijaukinti dviratį. 

Specialistas teigia, kad pagrindinis tėvų mokymo trūkumas – kantrybės stoka. Vaikas per pirmuosius kartus patiria daug streso, todėl iš viso sumažėja jo noras važiuoti dviračiu. „Aš tai matau labai dažnai. Kai tėveliai atveda savo vaikus pas mane, jie nustemba, kad vaikas beveik iš pirmo karto išmoksta važiuoti. Anksčiau suaugusieji atlaidžiau žiūrėdavo į vaiko klaidas, o dabar tendencija yra tokia, kad tėvai greit supyksta, nes lūkesčiai būna dideli, o vaikas dažniausiai neišmoksta taip greit ir taisyklingai važiuoti“, – savo patirtimi dalijasi V. Rimkus.

Treneris pasakoja, kad pradeda mokyti Vingio parke ar panašioje vietoje, kur vaikas galėtų stebėti kitus dviratininkus. Iš pradžių kartu į juos žiūri, paaiškina, kaip veikia pedalai, vėliau palaiko už sėdynės kelis kartus ir dažnai jau po pirmo karto jie išmoksta važiuoti. Tiesa, geriau sekasi tiems, kurie yra prieš tai riedėję balansiniu dviračiu. Be to, treneris pritaria tėveliams, kad pridėtiniai ratukai dviračiui – labai prastas sprendimas.

„Geriau pasirinkti saugią aplinką, kurioje vaikas gali mokytis: pievelę su neaukšta žole arba takelį su švelniu žvyriuku. Nieko baisaus, jeigu vaikas nukris kelis kartus, bet visų pirma jis turi būti su šalmu, pirštinaitėmis ir drabužiais, kurie dengtų kelius ir alkūnes. Pora tokių pusvalandžio trukmės išvažiavimų į lauką ir vaikas iš principo labai gerai moka važiuoti“, – teigia V. Rimkus.

Moko ne tik važiuoti, bet ir kristi

Dviratininkų treneris sako, kad galima pradėti mokyti važiuoti dviračiu vaikus nuo 4–5 metų. Kaip ir patirtimi pasidalinę tėveliai, treneris prieš tai rekomenduoja vaikams riedėti balansiniu dviračiu – persėdimas ant tikrojo tada itin sklandus. Jeigu tėvai nori sutaupyti, gali iš karto pirkti pagal ūgį tinkamą dviratį ir nuimti pedalus. Labai svarbu, kad dviratis, su kuriuo vaikas mokysis važiuoti ir vėliau važinės, atitiktų jo ūgį: tiek per mažas, tiek per didelis dviratis vaikui bus nepatogus.

„Vaiką išmokyti važiuoti dviračiu galima per 3–4 užsiėmimus. Visų pirma – vaikas turi išmokti startuoti, taisyklingai užlipti ant dviračio, laikyti vairą, lipti iš kairės (nes dešinėje yra žvaigždutė) ir jausti balansą. Antrą dieną vaikui paaiškini, kodėl reikia laikytis dešinės pusės. Jei lenki kitą, tai darai per kairę pusę, bet ir tave gali lenkti iš kairės. Tokie būna saugumo patarimai po kurių vaikas tikrai jaučiasi ramiau. Trečias ir ketvirtas užsiėmimai: jų metu vaikui paaiškinama, kaip reikia sustabdyti. Vaikai dažniausiai nušoka nuo dviračio, o tik vėliau pradeda suprasti, kaip iš tiesų veikia stabdžiai, ir greit išmoksta tą procesą.

Jei kartu su vaiku važiuojame dviračiais ir vaiką mokau manevruoti, daug neaiškinu apie stabdžius. Vaikas pats supranta, kad jam reikia sustoti, o pats baimės jautimo efektas yra labai svarbus. Vaikai turi gan didelę savisaugą net ir nepasakius daugybės taisyklių“, – ilgamete patirtimi dalijasi specialistas.

V. Rimkus sako, kad tėveliai dažnai pamiršta, kad vaikus reikia išmokyti ir kristi. Treneris moko, kad negalima paleisti vairo – kitaip griūdamas vaikas susižalotų petį ar alkūnę.

Be to, jis pataria prieš pamokas pasiruošti mėgstamų skanėstų, vandens, kad vaikas per pertraukėlę galėtų pailsėti. Kažkas malonaus ar skanaus galėtų laukti vaiko ir po treniruotės – padės atstatyti energiją, o kartu ir motyvuos.

Svarbu ugdyti dviratininkų kultūrą  

Dviratininkų treneris primena, kad nuo pirmųjų važiavimų dviračiu turi būti ugdoma kultūra. Ten, kur yra dviračių takai, jais ir derėtų naudotis. Be to, išriedėjus su visa šeima, vaikas ar vaikai turi važiuoti priekyje, nes jie dar gerai nesiorientuoja aplinkoje, suaugusieji turi prižiūrėti juos iš galo. Tokiu būdu pavyks išlaikyti ir mažiesiems tinkamą važiavimo tempą – jiems nereikės minti iš visų jėgų, norint pasivyti tėvus. 

O kada gi tėvams reikėtų kreiptis į trenerį? V. Rimkus sako tada, kai norima vaiką išmokyti manevruoti. Taip pat tuo atveju, kai tėvai nori greitai vaiką išmokyti važiuoti dviračiu.

„Šiaip viską kaip tik reikia daryti labai lėtai, neskubant, tad praverčia trenerių kantrybė. Treneriai žino, ką reikia daryti, kada daryti ir kaip tai daryti taisyklingai. Įprastai tėvai žino ne viską, todėl visų dalykų vaikai mieliau mokosi iš trenerių nei iš tėvų. Tėtis arba mama nebūtinai bus patys geriausi mokytojai. Galbūt yra koks autoritetingas asmuo ar treneris, kuriuo vaikas gali pasitikėti. Kaip ir plaukimo instruktoriai, slidinėjimo instruktoriai, taip pat yra ir dviračių instruktoriai. Su instruktoriumi mokymosi procesas tikrai bus žymiai greitesnis.“, – pabrėžia dviratininkų treneris.

Smagiausia važinėtis visai šeimai drauge, tad nepamirškite, kad pirkti dviračius galite ir išsimokėtinai. Tą patogu ir paprasta daryti  su „GF Lizingu“ ir mūsų partnerių geromis sąlygomis. Daugiau.